Pernai 2010 pradžioje sprogo idėja, kuri užkrėtė. Geros mintys subūrė gerus žmones, kurių dėka viskas ir pradėjo judėti.
Surface festivalis vyksta buvusioje pionierių stovykloje “Ereliukas”. Norėjome išlįsti iš po betono ir pabūti saulėje. Tai Mariaus Split Pulse draugė Goden Dobraziejuten pašnabždėjo jam apie šią vietą, o jis kaipmat “suvirškino” ir surašė tikslias koordinates “Liftui” nusileisti paviršiuje! Idėją “kramtėme” ir ją realizuodami sutikome daug gerų žmonių! Pats SURFACE žemių valdovas Gintaras yra puikus žmogus, kuris mus šiltai priėmė, labai daug padėjo ir nuo pažinties pradžios mes susidraugavome.
Stovykla daug metų tūnojo, vegetavo, tad reikėjo “trupučio” darbo elektros gijoms sujungti, gerai dvasiai atgaivinti. Pastatų keletas, bet užtat laidų priraizgyta kaip plaukų ant šepečio… Kadaise naudotiems virtuvės agregatams reikėjo daug elektros energijos, tad kabelių ten radome be galo daug ir įvairių. Gilinomės, nagrinėjome ir keliskart elektrai gerai mus papurčius viskas paaiškėjo. Atgaivinome vietinę elektros oro liniją, ant kurios kabėjo ir senasis centrinės gatvelės apšvietimas. Ir nors iki apšvietimo stulpų viršaus nelemtos okupacijos laikų kopėčios nepadėjo užkopti, vis viena užsikoriau. Ant stulpų kabėjo po šviestuvą ir reikėjo pakeisti sudužusias ar perdegusias lemputes, Vytautas Delonge ir Donatas Tylenis pasirūpino, kad stulpai ir kopėčios nenuvirstų. Sudužusias lemputes keisti buvo smagiausia, nes leputės “likutį” teko išsukti iš lizdo, o be pirštinių gerai pakratydavo, bet jau misija atlikta ir teritorija apšviesta! Begalės reikalų buvo ne vien su elektra, bet čia nė neišpasakosi visko. Kaip ir neišpasakosi, kiek daug smagaus darbo kiekvienas įdėjo tiek anais metais, tiek šiais.
Tiek žolės per vieną dieną dar nebuvau pjovęs, nors ir pjovėme pakaitomis, darbo pakako. “Nukirpome” bei “sušukavome” visas pievas, susidėliojome strategijas ir pernakvoję stovyklos tuometiniame “liukse” prie užkurto židinio grįžome į Vilnių susikrauti kalno įrangos. Eksbanko saugyklos patalpose ardant kabelius ir rūšiuojant, ko prireiks stovyklos metu, prasikuitėme dvi dienas, nors ėmėme tik tai, ko reikės. Vyniojant kabelius ir ardant kai kurias geležines dekoracijas vis užplūsdavo nostalgiški prisiminimai apie čia, saugykloje, vykusius renginius, kurių dvasinga nuotaika tose betoninėse sienose liks, rodos, visam…
Šiais metais stovykloje elektros tinklai atjungė visą elektrifikacijos “šedevrą” ir teko prašyti Molėtų elektros tinklų skyriaus pagalbos – laikinai prijungti prie kito šaltinio, netoliese (už 240 m) esančios elektros skydinės. Nors misija gan sudėtinga, o dar ir koks popierizmo liūnas, bet Molėtų skyriaus direktorius puikus žmogus ir mielai mums padėjo. Jis bei inžinierius Danius pasistengė ir jų dėka prisijungti pavyko žaibišku greičiu! Ko gero, sostinės Lesto skyriaus praktikoje toks stebuklas atrodytų tiesiog neįmanomas. Lizdą prijungėme, tad beliko pasiskolinti 240 metrų ilgiklį (pagelbėjo Vilius Ranking) ir juo prijungti stovyklos vietinę elektros sistemą užmetant laidus ant stulpų. Ten viršuje siūbuoji betoninį stulpą, o jis labai lengvai lankstosi :)
Raimonda nupiešė ir pakabino nurodomuosius stendus, kuriems gaminti atsivežėme geros muzikos prisigėrusių plokščių, nuardytų saugyklos patalpose ;)
Abu Kęstučiai pagamino futbolo vartus, kartu su Vyteniu sutvarkė krepšinio lentas, o ant pakabintų lentų mūsų draugas įamžino “Lifto” simboliką, kad smagiau būtų.
Stipriai padirbėjo draugas Antanas, kad apskritai visokie reikalai vyktų. Sukūrė ir atspausdino informacines skrajutes ir velniškai daug prisidėjo tris paras kartu su Inga priėminėdamas atvykstančius bičiulius – muzikos mylėtojus – ir dieną, ir naktį. Renginio materialiąja našta dalijosi visi – ir tie, kas judėjo, daug darbų nuveikti padėjo, irgi metė bendran katilan per pačių sukurtą susimetimo sistemą. Svarbiausia, kad visi suprato, jog metamės tam, kad tai vyktų ir galėtumėme tuo visi kartu džiaugtis. Tai nėra ekonominė veikla ir pagaliau buriasi tie žmonės, kurie supranta.
Audringas viesulas suko įvykių sūkurį. Sukomės ir sukome. Labai smagu, jog sulaukėme daug draugų ir geros muzikos gerbėjų puikioje, tiesiog magiškoje aplinkoje. Visi kartu sukūrėme puikiausią atmosferą. Dėkui Lukui ir Rimai, kurie tiesiog puikiai įamžino nuostabiai šiltas akimirkas. Jų dėka atgaiviname prisiminimus bei “palepiname” namisėdas. :) Dėkui Irmantui už paskolintą įrangą, įrašiusią vaizdus.
Rūpinomės, kad salėse šviesos blaškytų. Įjungėme ir “Laužytų ritmų bibliotekos” kiemo lempas mirgėti džiaugsmingai ir atgyti naktyje taip, kad ir visa stovykla, rodės, gyva gaudė, ūžė garsais, paslaptingais naktyje.
Jautėsi stiprus bendros idėjos palaikymas iš visų dalyvių. Stengėsi ir bičiuliai, ir dekoratoriai, ir muzikantai. Krumpliaratinės “Litfo” snaigės skriejo “Technoaktų salėje”. Vytautas Inner sugalvojo pasivažinėti kiek kitose apylinkėse, bet sugrįžo neištvėręs širdgėlos ir festivaliu džiaugėmės toliau kartu. Mantas Drumm, nors ir neturėjo galimybės pasilikti ilgėliau, bet palaikydamas idėją nieko nepaisęs atvažiavo nors porą valandų pagroti ir pasidalinti gera nuotaika, -smagu, kad palaikai! Jautėsi, kad visi mes ten stovykloje miške susirinkę turime bendrą siekį – muziką! Tai mus vienijantis noras puoselėti muziką yra nenugalimas ir mus visus skirtingus suveda kartu.
Trepsėjome ir šokinėjome. Guvusis Saša Gesta džiugino puikiu pasirodymu: energingas miksavimas ir puiki muzika. Smagu, kad netikėtai prisijungė ir Vytautas Hallucin nešinas plokštelėmis. Androidas ir Anber “taškė”, skiedros lakstė. Dimka Daimon vaikystėje čia net lakstė, tampė mergaitės už kasų ir krėtė išdaigas, kai dar veikė stovykla. Dimka miksuodamas paryčiais atleisdavo nuo ritmingo skambesio išblaškydamas įvairovėmis.
Marius Split Pulse grodamas džiūgavo santūriai, bet tas džiugesys lindo jam vis vien pro apykaklę. ;) Vidmantai Snow, tave išvysti buvo maloni staigmena, susikirs dar keliai netolimoje ateityje! Pagarba dramenbeiseriams visiems! Buvo ten keletas nesutarimų, bet nesipykime, gyvenkime draugiškai, gerbkime vieni kitus, mus sieja bendras tikslas ir stiprūs esame, kai būname išvien! Padėkime vieni kitiems! Būtų Lietuvoje buvęs Vytautas Delonge, oi tai gautumėte ausų ;)
Oras pasitaikė pasakiškas: kaitino saulė, gaivino smulkus lietutis ir kartais plaukus plaikstė vėjas. Saulės grąžos šventė Rasos džaugsmingos ir oras netikėtai linksmas. Žilvinas St susirašęs planą subūrė kruvon padiskutuoti antrą dieną, tad ant pievos prie namuko šviečiant saulei kalbėjomės apie renginius gamtoje ir mieste ant betono. Oratoriai gurkšnodami “tručyzną” cocacolą, graužiančią vidurius, pozavo, o operatorius Pranas Pranza fiksavo videokompromatą netolimai ateičiai. Smagiai kapstėme ir analizavome nūdienos vyksmus elektroninės muzikos scenoje, diskutavome esmę lankstydami vienaip ir kitaip.
Vytenis, Adomas Zyridim, Viktoras Carma ir kiti vyrai pritempė, pripjovė malkų kalną laužui festivalio, kiek bebuvo, visos degė, šildė, o ryte bac ir virto pelenais – rodos, net nebuvę malkų jokių išvis tenais.
Degančios malkos ir aistros sušildė mus, tad po renginio, susirinkę agregatus, nukabinome “Lifto” vėliavą ir patraukėme atgalios į sostinėje esantį betoninį rūsį generuoti idėjų, burti bendraminčių ir braižyti labai netolimos ateities planų.
Ačiū jums, bičiuliai, kad alternatyvios idėjos virsta realybe ir kad esame drauge! Nors gal ačiū sakyti nelabai tinka, nes veikiame ir tikime išvien! Taika ir pagarba! Visko išpasakoti neįmanoma, laksčiau, bendravau ir kaip visi džiūgavau.
Techno – plakanti širdis! Buvusi moskleivių poilsio bazė – pionierių stovykla “Ereliukas” 2011 m. Molėtai, Lietuva.
Pagrindinės išlaidos: elektros įjungimas ir sunaudota energija – 950, garsas – 1180, visokios smulkesnės būtinos išlaidos – 810 (kontrolinės juostelės, laidai, elektros lizdai, dūmų skystis, lempos, žvakės, stovyklos remontas ir t.t.). Bendrai sumetus padengta didžioji išlaidų dalis. Nepadengta suma liko apie 400. Nekalbame apie pagrindinės komandos pragyvenimo ar transportavimui skirtas išlaidas, tokias, pavyzdžiui, kaip maistas ar kuras, kurio reikėjo daug (Kęstutis TK-1 stipriai prisidėjo nafta).
Daugiau renginio akimirkų rasite skiltyje AKIMIRKOS.
