Artėja mano laukiamiausias metų įvykis, todėl nusprendžiau pasidalinti keliais prisiminimais. Prisimenu, kaip netikėtai Goda užsiminė apie stovyklą ir kad mums reikėtų ten kažką padaryti. Materializavosi. Ketvirtadienį atvykome į vietą. Skraidanti lėkštė atskriejo man į akį. Daug daug daug geros muzikos ir didelis būrys draugų.

Tokia proga su markeriu išsitatuiravau rankas, Vytas Inner ištatuiravo man krūtinę: didelė širdis, perverta strėle ir rusiškas moters vardas. Gimsta keisčiausių idėjų.

Sovietinės – spyruoklinės lovos pagalba visą šeštadienį paneiginėjom gravitacijos dėsnius ir sekmadienį įsitikinau Molėtų traumatologiniame punkte, kad beveik pavyko: patempti čiurnos raiščiai, sutrenktas uodegikaulis ir alkūnė. Gerai, kad bent galva išbandė Ingos bato minkštumą, o ne betoninių plytelių paviršių. Gal net per daug tiesiogiai išbandžiau stovyklos “paviršių”.

Šiais metais susilaikysiu nuo tolimesnių bandymų ir tikiuosi, kad kolektyvas mane supras ir pritars.
Goda vaistinėje perka vaistus nuo didelės alerginės reakcijos dėl kietųjų tatuiruočių, o vaistininkė klausia kiek tam vaikui metukų. Jei būčiau buvęs šalia, būčiau pasakęs, kad vaikai tokių tatuiruočių nemoka paišyti.
Liko nedaug laukti. Prisiminus visą atmosferą šypsaisi ir supranti, kad visa tai yra šiek tiek daugiau… Kylam. THE LIFT: SURFACE…